Rodyti pranešimus
Čia galite matyti visus šio nario pranešimus. Matote tik tuos pranešimus, kurie buvo paskelbti jums prieinamose lentose.
Na ir paskutinis dalykas, galbūt kas galit paaiškinti kaip sukelti ikart visą svetainę į zope? Galbūt yra koksnors kelias per ftp ar kaipnors? nes man po vieną failiuką kilnot nelabai sekasJei tu sukūrėi svetaine su NVU ir turi paprasta html tau Zope visiškai nereikalingas. Gali gauti priėjimo teisę AKL serveryje ir perkelti viską iš karto per scp protokolą (labai panašu kaip su ftp tik saugiau).Jei ką parašykite į l.werro et gmail.com būsių labai dėkingas, ir ne tik aš
Kas kuria laisvas, atviro kodo programas?
Aukščiau išryškinome 3 pagrindines LAKPĮ kūrimo motyvacijas:
1. Laisvės poreikis. Tikėjimas, kad programos privalo būti laisvos, kad toks kūrimo būdas yra teisingesnis.
2. Tiesiog smagumui. Žmonės jaučiasi gerai, kai kuria kažką bendrai ir tai daro ne dėl to, kad juos verčia tai daryti, o todėl, kad nori.
3. Atviro kūrimo proceso kokybė. Kuriant atviro kodo programas galima
pasitelkti bendruomenės resursais. Tai leidžia kurti pigesnes ir labiau ištestuotas programas.
Norint analizuoti PĮ kūrimo procesus svarbu išaiškinti ne tik motyvacijas, bet ir apibrėžti, kas ir kokiais būdais kuria. Šiame skyrelyje išanalizuosime kūrėjų bruožus, atsakysime į klausimą: „Kas kuria LAKPĮ?“
Bendruomenei reikia laisvės
Nors iki GNU atsiradimo buvo nemažai programų, kurių kodas buvo atviras, laisvos programinės įrangos gimtadienis siejamas su GNU atsiradimu (būtent RMS pateikė laisvos PĮ apibrėžimą, būtent GNU sukūrė pirmąją laisvąją licenciją (GNU Emacs license), kuri buvo sukurta 1985 metais specialiai GNU Emacs tekstų redaktoriui[Wil03]).
Taigi pirmos laisvos programos buvo rašomos GNU projekto rėmuose ir jas pradėjo rašyti žmonės, kuriems reikėjo laisvos Unix ir kitų programų realizacijos. Šiuo metu egzistuoja nemažai panašių į GNU projektų (pvz. Gnome,KDE, Debian ir t.t.), jų kuriamos programos užima ženklią laisvų programų dalį, o jų skelbiami tikslai[GKL+06, GP06, KDE06] atitinka GNU tikslus (manifestą) [Sta93]. Tokios organizacijos akcentuoja programinės įrangos naudotojų laisves ir dauguma jų kūrėjų savo veiklą organizacijoje motyvuoja noru kurti laisvą PĮ. Dažnai tai būna programuotojai savanoriai, kurie laisvas programas kuria laisvu nuo pagrindinio darbo laiku, neretai laisvos programinės įrangos kūrimas yra apmokamas tačiau pinigai retai būna pagrindine motyvacija dalyvaujant bendruomenės kuriamų programų vystyme.
Bendruomenės pajėgomis kuriama programinė įranga turi kelis bruožus. Nėra tikslaus užsakovo (užsakovas tai visa bendruomenė, kiekvienas kūrime dalyvaujantis žmogus), nėra tikslių projekto atidavimo terminų (nors dažnai projektams nustatomi išleidimo terminai, tačiau jie nėra griežti, už laiku neatiduotą darbą kūrėjai negauna piniginių baudų ar pan.), dažnai patys kūrėjai ir yra naudotojai (nors dabar, kada laisvos programos tapo žymiai plačiau naudojamos, tik nedidelė naudotojų dalis prisideda prie programų kūrimo), prie projektų dirbama decentralizuotai (jei projektas/organizacija turi biurą, tai jis naudojamas organizacijos sekretoriatui, programuotojai dirba savo namuose/biuruose, skirtingose pasaulio vietose.
Už pinigus bet ne uždarbiui
Neretai LAKPĮ kūrimą finansuoja filantropai (pvz. Mark Shuttleworth) arba valstybinės institucijos, nemažai LAKPĮ projketų finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų. Žmonės, kurie dalyvauja tokių projektų kūrime, dažnai yra samdomi darbuotojai, tačiau produkto paskirtis nėra uždirbti pinigus, todėl tokiame projekte dažnai vyrauja atmosfera panaši į bendruomeninių produktų kūrimą. Visas kūrimo procesas yra viešas, programuotojai turi pakankamai daug laisvės kūrybai. Be to autoriai žino, kad ir ateityje galės naudotis savo kūriniu, todėl stengiasi jį padaryti patogiu ateities tobulinimams.
Žinoma, konkursus laimi ir kompanijos neturinčios nieko bendro su LAKPĮ. Jos paprastai sukuria produktą uždarais (jau nusistovėjusiais kompanijoje) metodais ir projekto pabaigoje tiesiog pateikia išeities tekstus kartu su programa, nes taip reikalavo konkurso sąlygos (užsakovas). Kaip pavyzdį galima pateikti pirmą OpenOffice.org lokalizavimo projektą[http://ims.mii.lt/openoffice]. Vertėjai atliko vertimą, bet jo išeities tekstų niekur neskelbė, jį galima buvo panaudoti kartu su programa, bet pakeisti buvo sudėtinga, be to nebuvo kreipta daug dėmesio į bendruomenės poreikius (daugiau apie tai galima perskaityti komp\_lt el.pašto konferencijoje, pvz. http://ieva.mif.vu.lt/archyvai/komp\_lt/1251.html). Sekančiais metais projekto vykdytojai pasitaisė ir galima teigti, kad dabartiniai vertimai vykdomi LAKPĮ dvasia.
Iš projektų lėšų (filantropų lėšų) finansuojamų projektų pavyzdžiai parodo, kad ne visi LAKPĮ projektai kuriami atvirais metodais, taip pat parodo, kad jų kūrimui galima panaudoti skirtingus programų sistemų kūrimo procesus, nes LAKPĮ jungia licencinės sąlygos, o ne technologiniai sprendimai.
Pinigai valdo
Po OSI atsiradimo (1998m.) vis dažniau LAKPĮ kūrimo motyvacija yra atviras kūrimo procesas ir tikėjimas jo efektyvumu. Žinoma ir iki OSI atsiradimo jau buvo komercinės kompanijos, kurios bandė daryti verslą iš LAKPĮ, tačiau po 1998 jų kiekis žymiai padidėjo. Dabar atviro kodo programas kuria tokios milžinės kaip „Sun Microsystems“, „IBM“, „Novel“, „Google“, „Nokia“ ir daug kitų. Šios kompanijos investuoja milžiniškus pinigus į PĮ kūrimą, samdo geriausius LAKPĮ programuotojus [Goo06]. Kaip teigia kompanijos Novel atstovai, jiems atviro kodo kūrimo procesas padeda kurti kokybiškesnes sistemas, nes dabar jie turi glaudesnį ryšį su galutiniu naudotoju. Kuriant atviro kodo programas į kūrimą įtraukiami paprasti naudotojai, tai padeda kurti labai draugiškas ir ištestuotas sistemas. Ir kas svarbiausia --- toks kūrimo metodas yra pigesnis, nes į kūrimą ir testavimą įtraukiama pakankamai daug nemokamos darbo jėgos, be to daugumos sistemos modulių nebereikia kurti iš naujo, galima pasinaudoti kitų sukurtu kodu.
Po to kai LAKPĮ pradėjo kurti didelės verslo kompanijos, pakito ir atviro kodo programų kūrimo valdymas. Dauguma programuotojų rašo kodą ne todėl, kad tai smagu ir ne iš idėjos, o už pinigus, nors senos motyvacijos dažniausiai irgi išlieka. Dažnai firmos naudoja jau nusistovėjusias PĮ kūrimo metodologijas, tokius kaip ribinis programavimas (angl. eXtreme Programming, toliau XP) arba lankstusis programavimas (angl. agile software development) ir t.t. Kompanijos nustato tikslius programų atidavimo terminus, privaloma dirbti pagal nurodytas specifikacijas, darant ne tai, ką mėgsta programuotojas, o tai, ką pasako užsakovas.
PS Leidžiant iš cd slaptažodžio neprireikė. Bug or a feature?Feature! Taip ir suplanuota. Kam prašyti slaptažodžio live sesijos metu?
