Rodyti pranešimus

Čia galite matyti visus šio nario pranešimus. Matote tik tuos pranešimus, kurie buvo paskelbti jums prieinamose lentose.


Žinutės - Linuxbattalion

Puslapiai: [1] 2 3 4
1
„Baltix GNU/Linux“ / Garso nėra
« Įrašytas: 2007 m. Rugpjūčio 06 d. 23:34:05 »
Jai kas turi problemu su garsu, del kaškokiu tai egzotišku garso chipu, o Linuxo reikia kaip oro, tai pabandikit Linux Mint:
http://linuxmint.com/
Man tai buvo išgelbejimas. Jis mano Ordi Enduro notebook'e dirba geriau negu bet koks Windows. Iš šytu sistemu Naudoju sena LinuxMint 2.1 Bea. Bet ir Cassandra testavau - dirba idealiai.

2
Kitos laisvosios operacinės sistemos / Nuomonės apie ReactOS
« Įrašytas: 2007 m. Rugpjūčio 06 d. 21:30:49 »
Aš bandžiau Reactos'a ir net ne viena karta. Tik aš bandžiau ne LiveCD, o instaliavau į HDD.
Na... Ka čia sakyti... Nesukeptas blynas. Šiaip tai atrodo beveik taip pat kaip ir Win'2000. Na gal ir ne visai, nes Win'Explorer pakeistas Reactos Explorer, o tas kitaip. Mažai ka normaliai dirba. T.y. mažai programu galima paleisti toje sistemoje. Nors jie ten reklamuoja kad galima paleisti daug programu, bet ne visai tai tiesa. Na gal mano kompas per blogas Reactoriui. Paprastos programeles dirba, o ka nors sudetingesnio ir užstringa. Dar 10 metu reikes laukti, kol ka nors maždaug stabiliai dirbs su Reactos.

To alan
IrfanView, OpenOffice.org, CDBurnerXP, Firefox, Netscape, Opera, AbiWord, Gnumeric, EasyOffice, K-Lite codec Pack, Skype, Pidgin, Miranda, Winamp, Acrobat Reader - tai yra nemokamos programos ir dirba jie Windows aplinkoje. Ar tu apie jas nežinojai??? O dar kruva kodeku, draiveriu ir t.t.

3
Programavimas / GCC instaliacija
« Įrašytas: 2007 m. Sausio 23 d. 19:26:21 »

4
Aš ilga laika dirbau su PCLinuxOS. Labai geras distras. Nežinau ka ten pridirbai, bet pas mane ne buvo jokiu problemu su slaptažodžiais. Papildomos programos galima siusti kaip ir Ubuntu, per Synaptiką. Nors Ubuntu dirba su DEB-paketais, o PCLinuxOS - su RPM-paketais. Gana stabilus ir gražus. Man labai patiko. Vienas iš mano mylimiausiu Linuxų. Padarytas Mandreiko pagrindu.

5
Saluto!
Tai ka apraše Mantas, tai vadinasi "šamano šokiai su bugnų" :) O tokiu ne turi iš vis buti :) Jai programeriai daro sistema, tai turi padaryti savo darba gerai. Bet čia dar tokia problema, kad Linuxa daro nevisada profesionalai. Dažnai programavimo imasi studentai, moksleiviai, visokie tekintojai, kepejai ir kirpejai, o gal ir kirpejos :) Aišku, profesionalai nemokamai nedirbs, bet valstybes galetu nors kiek pinigu skirti Linuxo programeriams, kad Linuxa pakelti. Dar valstybes valdyninkai galetų pareikalauti iš visoukiu Telekomu, Omniteliu, Bite GSM, ir visokiu kitų, kad jai nori prekiauti šios valstybes teritorijoje, butinai turi kartu su iranga duoti ne tik Windowso ar Macintosho programine iranga ir draiverius, bet ir Liuxui. Kitaip tas užburtas ratas taip ir bus, ir bus.
Iš problemu, išvardytu Darl, sutinku sų:
Citata
1. Palaiko maziau irenginiu negu windowsai
Apie tai jau parašiau aukščiau. Eurosajunga turi išskirti lešų. O tai visokiem durniem projektam pinigu skiria, o rimtam reikalui - ne.
Prie to galima priskirti ir šitą punkta:
Citata
9.Sunku gauti technini palaikima (pvz telekomas)
Kitos problemos, iš aprašytu Darl, yra nerimtos.
2. Dabar Linuxo distrai jau taip padaryti, kad nera skirtumo kur dirbti. Yra start-meniu, yra katalogas Home/MyDokuments, tai ir ko dar rekia?
3. Na pavyždžiui aš naudoju Mandreika. Ten galima ir repozitorijos prijungti ir RPM-us degti. O RPM-o instaliacija irgi nesudetinga. Paspaudei "install" ir viskas. Ir programu kompiliavimas nesudetingas, tik reikia to mokyti mokyklose ir univerose. Vel, turi buti valstybes prisidejimas.
6. Programu populiariems distrams nesunku rasti. Aišku, jaigu dirbsi, kai aš atsimenu, dirbau su Kaizen Linux (pavadinimas japoniškas, bet distras kanadietiškas) tai buvo sunkumu. Bet jai dirbsi su Ubuntu, SUSE, Mandriva, Debian, Linux Mint, TaFusion Pioneer, PCLinuxOS, MEPIS - tai problemu ne turi buti.

6
Kitos laisvosios operacinės sistemos / Nuomonės apie ReactOS
« Įrašytas: 2006 m. Rugsėjo 30 d. 23:16:40 »
Pusantro menesio pasedejau Reactos forume ir.........
Prisidedu prie visu nuomones, kad nieko iš to Reactoso nebus. Visi ten kaškokie tai psichai, nepalyginti su Linux forumu geranoriškumo atmosfera. Jaučiasi kad jie visi yra Windozininkai. Visi tokie pasipute, kaip kalakutai. Visi šventai tiki kad Reactos bus jau gritai. I jokios diskusijos giliai nesiliaidžia. Labai stipriai jaučiasi nervinga Windozes atmosfera. Išaiškinau kad dauguma iš ju tai moksleiviai ir studentai. Profesionalu turbut iš vis ten nera, o kokie ankščiau ir buvo, tie mete šita projekta.
Aš irgi dabar stipriai abejoju kad Reactos kada nors pamatys pasauli kaip finaline versija.

7
Kitos laisvosios operacinės sistemos / Ar yra naudojanciu OpenBSD?
« Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 08 d. 18:55:04 »
Na pavyždžiui aš norečiau nupirkti OpenBSD instaliacinius diskus, tai ir kur jie parduodami??? Aš nemačiau nevienoje kompu parduotuveje ne tik OpenBSD, bet ir FreeBSD, ir NetBSD, net ir Linuxą parduotuvese nesurasi. Paklausti parduotuviu darbotojai, ar turi Linuxo instaliacinius diskus, jie žiuri į žmogu, kaip į ateivi iš kitu planetų, ir visada atsako: "...o kam pirkti, jei galima atsiusti iš interneto...?" O kai kuriose parduotuvese išgirdau: "kam jums šytas Linuxas, galiu parduoti Winda už 20 litų, turesit mažiau problemų...". Va taip.
Ai, prisimeniau, kai kur (pavyždžiui BMS parduotuvese) turejo Knoppix distribucija, o paklausti, ar turi ko nors rimtesnio, atsakinejo "ne".

8
Laisvųjų programų ideologija, licencijos / Turiu klausimą
« Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 07 d. 22:13:52 »
Citata iš: extate
Bet taip išeina, kad kitos organizacijos gali žlugti, nutrūkus paramai ir finansavimui?
Na gal visos ne žlugs, bet daug ištikruju žlugsta. Neseniai šitame forume kalbejome apie operacine sistema ReactOS. Aš ten paminejau panaši sistema Hostilix. Tai va... neseniai žlugo, butent del finansavimo problemų. Deja, deja......... toks yra pasaulis... Aš pats esu visuomenines humanitarines organizacijos narys, ir labai gerai žinau ka tai reiškia vykditi koki nors nekomercini visuomenini projekta, neturint finansiniu liešų.

 
Citata
O del mozilla tai google isnaudoja ja savo tikslams. Surado sau gera iranki kovoje su Microsoft ir tiek.
Sutinku. Google - tai vienas iš Mozillos sajungininkų. Kiti, taip pat - yra Microsoft priešai.


Citata
Jeigu kuri atviro kodo programas tai nekada ne tapsi girtokliu? Kaip tai reikia suprasti
Jeigu kuri atviro kodo programas - tai reiškia kad sedi prie kompo, ir rašai programa, o ne eini į tusovke, ir ne geri didelio kiekio alaus, degtines, ar dar ko nors. Iš ryto eini į darba, o po darbo vel sedi prie kompo ir rašai atviro kodo programas. O jaigu eini ir girtokliauji - tai nustoji buti programmeriu, tampai alkoholiku, ir taip toliau. Tai laisvo laiko užimtumo klausimas. Alkoholikais tampa žmones - kuriems nieko neidomų, o programeriais tie, kuriems viska idomų. Čia sociologinis klausimas. Viskas labai paprastai, ko čia dar galvoti???
Daugelis žmoniu nuslista no gyvenimo kelio, nes nusivilia to gyvenimo, ir ne turi, ar nenori, kur prideti savo ranku. O daugeliui atviro kodo programeriams, nemokamas programų rašymas, yra gyvenimo budas, gyvenimo ideja. Tai buvo atsakymas į Xzas1 klausimą, kodel žmones nemokamai rašo programas. Kam klausineti po keletas kartu?

9
Laisvųjų programų ideologija, licencijos / Turiu klausimą
« Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 06 d. 02:20:18 »
Apie Mozilla Foundation. Kiek žinau, tai yra nekomercine organizacija non profit. Iš pačios pradžios ji gavo 2 milijonai doleriu nuo korporacijos America Online. Dabar Mozilla Foundation yra finansuojama IBM, Sun Microsystems ir Hewlett Packard korporacijomis, be to finansiškai padeda privatus asmenys, bei kai kurios mažos firmos. Pati Mozilla Foundation parduoda CD diskus su programine įrangą ir apranga su savo atributika, o taip pat teikia mokama technine parama komercinems firmoms.
Pavadinimas Mozilla atsirado iš žodžiu "Mosaic Killer" - "Mosiller" - tai buvo Netscape Navigator techninis pavadinimas.

10
Laisvųjų programų ideologija, licencijos / Turiu klausimą
« Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 06 d. 01:18:48 »
Prie Chabbriko punktu dar pridečiau:

4. Dažnai OpenSource programos rašo universitetai ir visokios mokymo istaigos. Tai yra daroma ne del pinigu, o del studentu mokymo proceso. Dažnai studentai programos rašo kaip diplomini darba.
5. Kai kurios OpenSource programos - tai bandymu poligonas. Iškarto jos yra testojamos, o paskui dedamos į komercinius paketus (pavyzdis: StarOffice 6.0 > OpenOffice.org > StarOffice 8.0, kuris yra komercinis, o OpenOffice.org tai buvo testavimo poligonas), dar vienas pavyzdis: nemokama Fedora Core - poligonas mokamiems ir labai brangiams Red Hat serverio sistemoms. Dar pavyzdis: Mandriva (buves Mandrake) nemokama versija - tai poligonas mokamam paketui Mandriva Linux Power Pack, kuris yra irgi ne toks jau ir pigus. Ir taip toliau, iskaitant Suse Linux, ASP Linux.
6. Kai kurios korporacijos palaiko OpenSource del konkurencines kovos, kad sužlugdyti konkurentus.
7. Dažnai programeriai rašo programas del savo savireklamos, kad lengviau isidarbinti į žinomas komercines IT-korporacijos. Tokiems programeriams yra lengviau surasti gerai apmokama darba, negu kokiam niekam nežinomam programistui.
8. Yra nemažai programistu, kurie rašo programas del šloves, mat taip apie ju sužinos visas pasaulis.
9. Geriau nemokamai programuoti, negu girtokliauti, voliotis po tvora, kaip purvina kiaule, o galu gale tapti bomžų, ir taip baigti savo gyvenimą.

11
Kitos laisvosios operacinės sistemos / kuo skiriasi *BSD?
« Įrašytas: 2006 m. Liepos 18 d. 05:17:37 »
O tu nors kada gyvenime esi dirbes su FreeBSD??? Ar kada nors, ka nors rimto skaitei apie šia sistema??? Tokius žodžius, kaip tavo, tai dažnai sako Windo fanatai, bet gi tai neko nereiškia. Galiu pasakyti - iškarto padirbk, o poto jau pasisakinek. O jaigu dirbai ankščiau su BSD sistemomis, ir tap kalbi, tai reiškia kad tavo rankos auga kreivai, ir neaišku iš kokios vietos.

12
Kitos laisvosios operacinės sistemos / Ar yra naudojanciu OpenBSD?
« Įrašytas: 2006 m. Liepos 18 d. 05:01:12 »
Man idomu, ar galima OpenBSD gauti instaliacinius diskus. Kiek žinau, tai instaliacija eina tik per interneta, o kaip atsiusti iš interneto ISO failus ir padaryti instaliacinius diskus. Tada ir aš pabandyčiau su OpenBSD padirbti. Instalioti per interneta man nera noro.

13
„Baltix GNU/Linux“ / Klaviaturos keitimas is lt i en
« Įrašytas: 2006 m. Liepos 07 d. 10:09:18 »
Jai Baltix tai perdarytas Ubuntu, tai galiu pasakyti, kaip perjungineti klaviatura Ubuntu sistemoje. Spausti Administration > Klaviatura, ir ten klaviaturos nustatymose turi buti kaškur tai nustatymas su kokiu klavišu perjungineti klaviatura. Ten yra kelis variantus.

14
Pastabos ir pasiūlymai šiam forumui / Pasiulymas del skilties naujos
« Įrašytas: 2006 m. Birželio 10 d. 15:14:00 »
Apie FreeDOS kaškada tai girdejau, bet nedirbau su ja. O ar galima ant  FreeDOS užinstalinti ir dirbti programos padarytos Windows sistemai?

15
Kitos laisvosios operacinės sistemos / GNU Hurd
« Įrašytas: 2006 m. Birželio 10 d. 14:15:59 »
Visoje Europoje yra profesionalios kompiuteriu testavimo laboratorijos, ir ju nuomone man yra autoritetas, o ne kaškokie tai straipsniai, žurnalai, ar forumo dalyviu pasisakymai.

Puslapiai: [1] 2 3 4