Autorius Tema: Turiu klausimą  (Skaityta 12812 kartus)

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Neprisijungęs Xzas1

  • Jr. Member
  • **
  • Įrašai: 73
    • Žiūrėti profilį
Turiu klausimą
« Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 02 d. 16:40:40 »
Kas moka programeriams ,kurie kuria atviro kodo programas?Arba atviro kodo OS?Gal juos kas nors finansuoja?

Chabbrik

  • Svečias
Turiu klausimą
« Atsakymas #1 Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 03 d. 22:01:11 »
Buna ivairiu variantu:
1. Programeris raso "For fun". Jam patinka pats procesas
2. Jis dirba kompanijoje, kurioje kuriamas AK programine iranga.
3. Korporacijos, kurios suinteresotos tam tikro produkto vystyme remia to produkto developerius.

Neprisijungęs Linuxbattalion

  • Jr. Member
  • **
  • Įrašai: 71
    • Žiūrėti profilį
Turiu klausimą
« Atsakymas #2 Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 06 d. 01:18:48 »
Prie Chabbriko punktu dar pridečiau:

4. Dažnai OpenSource programos rašo universitetai ir visokios mokymo istaigos. Tai yra daroma ne del pinigu, o del studentu mokymo proceso. Dažnai studentai programos rašo kaip diplomini darba.
5. Kai kurios OpenSource programos - tai bandymu poligonas. Iškarto jos yra testojamos, o paskui dedamos į komercinius paketus (pavyzdis: StarOffice 6.0 > OpenOffice.org > StarOffice 8.0, kuris yra komercinis, o OpenOffice.org tai buvo testavimo poligonas), dar vienas pavyzdis: nemokama Fedora Core - poligonas mokamiems ir labai brangiams Red Hat serverio sistemoms. Dar pavyzdis: Mandriva (buves Mandrake) nemokama versija - tai poligonas mokamam paketui Mandriva Linux Power Pack, kuris yra irgi ne toks jau ir pigus. Ir taip toliau, iskaitant Suse Linux, ASP Linux.
6. Kai kurios korporacijos palaiko OpenSource del konkurencines kovos, kad sužlugdyti konkurentus.
7. Dažnai programeriai rašo programas del savo savireklamos, kad lengviau isidarbinti į žinomas komercines IT-korporacijos. Tokiems programeriams yra lengviau surasti gerai apmokama darba, negu kokiam niekam nežinomam programistui.
8. Yra nemažai programistu, kurie rašo programas del šloves, mat taip apie ju sužinos visas pasaulis.
9. Geriau nemokamai programuoti, negu girtokliauti, voliotis po tvora, kaip purvina kiaule, o galu gale tapti bomžų, ir taip baigti savo gyvenimą.

Neprisijungęs Linuxbattalion

  • Jr. Member
  • **
  • Įrašai: 71
    • Žiūrėti profilį
Turiu klausimą
« Atsakymas #3 Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 06 d. 02:20:18 »
Apie Mozilla Foundation. Kiek žinau, tai yra nekomercine organizacija non profit. Iš pačios pradžios ji gavo 2 milijonai doleriu nuo korporacijos America Online. Dabar Mozilla Foundation yra finansuojama IBM, Sun Microsystems ir Hewlett Packard korporacijomis, be to finansiškai padeda privatus asmenys, bei kai kurios mažos firmos. Pati Mozilla Foundation parduoda CD diskus su programine įrangą ir apranga su savo atributika, o taip pat teikia mokama technine parama komercinems firmoms.
Pavadinimas Mozilla atsirado iš žodžiu "Mosaic Killer" - "Mosiller" - tai buvo Netscape Navigator techninis pavadinimas.

Neprisijungęs Pawel

  • Naujokas
  • *
  • Įrašai: 35
    • Žiūrėti profilį
Turiu klausimą
« Atsakymas #4 Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 06 d. 16:58:36 »
Linuxbattalion galvoaju bet ne supratau prie ko cia tas girtokliavimas? Kas tai turi bendro su programavimu? Jeigu kuri atviro kodo programas tai nekada ne tapsi girtokliu? Kaip tai reikia suprasti? :/

O del mozilla tai google isnaudoja ja savo tikslams. Surado sau gera iranki kovoje su Microsoft ir tiek. Bet cia aisku tik mano nuomone.

Neprisijungęs Jaro

  • Administrator
  • Full Member
  • *****
  • Įrašai: 108
    • Žiūrėti profilį
    • http://jaro.lt
Turiu klausimą
« Atsakymas #5 Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 07 d. 15:02:17 »
ojjj, užkabinote ilga temą. Šiaip apie tai jau 100 kartų buvo parašyta ir papasakota. Matyt atėjo laikas parašyti straipsnį tema: „Kaip iš AK uždirba pinigus kiti ir kaip aš iš jo galiu uždirbti“. Bet kol tokio neparašiau pateikiu ištrauką iš vienos mano rašlioavos:

Citata
Kas kuria laisvas, atviro kodo programas?
Aukščiau išryškinome 3 pagrindines LAKPĮ kūrimo motyvacijas:

   1. Laisvės poreikis. Tikėjimas, kad programos privalo būti laisvos, kad toks kūrimo būdas yra teisingesnis.
   2. Tiesiog smagumui. Žmonės jaučiasi gerai, kai kuria kažką bendrai ir tai daro ne dėl to, kad juos verčia tai daryti, o todėl, kad nori.
   3. Atviro kūrimo proceso kokybė. Kuriant atviro kodo programas galima
   pasitelkti bendruomenės resursais. Tai leidžia kurti pigesnes ir labiau ištestuotas programas.

Norint analizuoti PĮ kūrimo procesus svarbu išaiškinti ne tik motyvacijas, bet ir apibrėžti, kas ir kokiais būdais kuria. Šiame skyrelyje išanalizuosime kūrėjų bruožus, atsakysime į klausimą: „Kas kuria LAKPĮ?“

Bendruomenei reikia laisvės
Nors iki GNU atsiradimo buvo nemažai programų, kurių kodas buvo atviras, laisvos programinės įrangos gimtadienis siejamas su GNU atsiradimu (būtent RMS pateikė laisvos PĮ apibrėžimą, būtent GNU sukūrė pirmąją laisvąją licenciją (GNU Emacs license), kuri buvo sukurta 1985 metais specialiai GNU Emacs tekstų redaktoriui[Wil03]).

Taigi pirmos laisvos programos buvo rašomos GNU projekto rėmuose ir jas pradėjo rašyti žmonės, kuriems reikėjo laisvos Unix ir kitų programų realizacijos. Šiuo metu egzistuoja nemažai panašių į GNU projektų (pvz. Gnome,KDE, Debian ir t.t.), jų kuriamos programos užima ženklią laisvų programų dalį, o jų skelbiami tikslai[GKL+06, GP06, KDE06] atitinka GNU tikslus (manifestą) [Sta93]. Tokios organizacijos akcentuoja programinės įrangos naudotojų laisves ir dauguma jų kūrėjų savo veiklą organizacijoje motyvuoja noru kurti laisvą PĮ. Dažnai tai būna programuotojai savanoriai, kurie laisvas programas kuria laisvu nuo pagrindinio darbo laiku, neretai laisvos programinės įrangos kūrimas yra apmokamas tačiau pinigai retai būna pagrindine motyvacija dalyvaujant bendruomenės kuriamų programų vystyme.

Bendruomenės pajėgomis kuriama programinė įranga turi kelis bruožus. Nėra tikslaus užsakovo (užsakovas tai visa bendruomenė, kiekvienas kūrime dalyvaujantis žmogus), nėra tikslių projekto atidavimo terminų (nors dažnai projektams nustatomi išleidimo terminai, tačiau jie nėra griežti, už laiku neatiduotą darbą kūrėjai negauna piniginių baudų ar pan.), dažnai patys kūrėjai ir yra naudotojai (nors dabar, kada laisvos programos tapo žymiai plačiau naudojamos, tik nedidelė naudotojų dalis prisideda prie programų kūrimo), prie projektų dirbama decentralizuotai (jei projektas/organizacija turi biurą, tai jis naudojamas organizacijos sekretoriatui, programuotojai dirba savo namuose/biuruose, skirtingose pasaulio vietose.

Už pinigus bet ne uždarbiui
Neretai LAKPĮ kūrimą finansuoja filantropai (pvz. Mark Shuttleworth) arba valstybinės institucijos, nemažai LAKPĮ projketų finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų. Žmonės, kurie dalyvauja tokių projektų kūrime, dažnai yra samdomi darbuotojai, tačiau produkto paskirtis nėra uždirbti pinigus, todėl tokiame projekte dažnai vyrauja atmosfera panaši į bendruomeninių produktų kūrimą. Visas kūrimo procesas yra viešas, programuotojai turi pakankamai daug laisvės kūrybai. Be to autoriai žino, kad ir ateityje galės naudotis savo kūriniu, todėl stengiasi jį padaryti patogiu ateities tobulinimams.

Žinoma, konkursus laimi ir kompanijos neturinčios nieko bendro su LAKPĮ. Jos paprastai sukuria produktą uždarais (jau nusistovėjusiais kompanijoje) metodais ir projekto pabaigoje tiesiog pateikia išeities tekstus kartu su programa, nes taip reikalavo konkurso sąlygos (užsakovas). Kaip pavyzdį galima pateikti pirmą OpenOffice.org lokalizavimo projektą[http://ims.mii.lt/openoffice]. Vertėjai atliko vertimą, bet jo išeities tekstų niekur neskelbė, jį galima buvo panaudoti kartu su programa, bet pakeisti buvo sudėtinga, be to nebuvo kreipta daug dėmesio į bendruomenės poreikius (daugiau apie tai galima  perskaityti komp\_lt el.pašto konferencijoje, pvz. http://ieva.mif.vu.lt/archyvai/komp\_lt/1251.html). Sekančiais metais projekto vykdytojai pasitaisė ir galima teigti, kad dabartiniai vertimai vykdomi LAKPĮ dvasia.

Iš projektų lėšų (filantropų lėšų) finansuojamų projektų pavyzdžiai parodo, kad ne visi LAKPĮ projektai kuriami atvirais metodais, taip pat parodo, kad jų kūrimui galima panaudoti skirtingus programų sistemų kūrimo procesus, nes LAKPĮ jungia licencinės sąlygos, o ne technologiniai sprendimai.

Pinigai valdo
Po OSI atsiradimo (1998m.) vis dažniau LAKPĮ kūrimo motyvacija yra atviras kūrimo procesas ir tikėjimas jo efektyvumu. Žinoma ir iki OSI atsiradimo jau buvo komercinės kompanijos, kurios bandė daryti verslą iš LAKPĮ, tačiau po 1998 jų kiekis žymiai padidėjo. Dabar atviro kodo programas kuria tokios milžinės kaip „Sun Microsystems“, „IBM“, „Novel“, „Google“, „Nokia“ ir daug kitų. Šios kompanijos investuoja milžiniškus pinigus į PĮ kūrimą, samdo geriausius LAKPĮ programuotojus [Goo06]. Kaip teigia kompanijos Novel atstovai, jiems atviro kodo kūrimo procesas padeda kurti kokybiškesnes sistemas, nes dabar jie turi glaudesnį ryšį su galutiniu naudotoju. Kuriant atviro kodo programas į kūrimą įtraukiami paprasti naudotojai, tai padeda kurti labai draugiškas ir ištestuotas sistemas. Ir kas svarbiausia --- toks kūrimo metodas yra pigesnis, nes į kūrimą ir testavimą įtraukiama pakankamai daug nemokamos darbo jėgos, be to daugumos sistemos modulių nebereikia kurti iš naujo, galima pasinaudoti kitų sukurtu kodu.

Po to kai LAKPĮ pradėjo kurti didelės verslo kompanijos, pakito ir atviro kodo programų kūrimo valdymas. Dauguma programuotojų rašo kodą ne todėl, kad tai smagu ir ne iš idėjos, o už pinigus, nors senos motyvacijos dažniausiai irgi išlieka. Dažnai firmos naudoja jau nusistovėjusias PĮ kūrimo metodologijas, tokius kaip ribinis programavimas (angl. eXtreme Programming, toliau XP) arba lankstusis programavimas (angl. agile software development) ir t.t. Kompanijos nustato tikslius programų atidavimo terminus, privaloma dirbti pagal nurodytas specifikacijas, darant ne tai, ką mėgsta programuotojas, o tai, ką pasako užsakovas.

Neprisijungęs Linuxbattalion

  • Jr. Member
  • **
  • Įrašai: 71
    • Žiūrėti profilį
Turiu klausimą
« Atsakymas #6 Įrašytas: 2006 m. Rugpjūčio 07 d. 22:13:52 »
Citata iš: extate
Bet taip išeina, kad kitos organizacijos gali žlugti, nutrūkus paramai ir finansavimui?
Na gal visos ne žlugs, bet daug ištikruju žlugsta. Neseniai šitame forume kalbejome apie operacine sistema ReactOS. Aš ten paminejau panaši sistema Hostilix. Tai va... neseniai žlugo, butent del finansavimo problemų. Deja, deja......... toks yra pasaulis... Aš pats esu visuomenines humanitarines organizacijos narys, ir labai gerai žinau ka tai reiškia vykditi koki nors nekomercini visuomenini projekta, neturint finansiniu liešų.

 
Citata
O del mozilla tai google isnaudoja ja savo tikslams. Surado sau gera iranki kovoje su Microsoft ir tiek.
Sutinku. Google - tai vienas iš Mozillos sajungininkų. Kiti, taip pat - yra Microsoft priešai.


Citata
Jeigu kuri atviro kodo programas tai nekada ne tapsi girtokliu? Kaip tai reikia suprasti
Jeigu kuri atviro kodo programas - tai reiškia kad sedi prie kompo, ir rašai programa, o ne eini į tusovke, ir ne geri didelio kiekio alaus, degtines, ar dar ko nors. Iš ryto eini į darba, o po darbo vel sedi prie kompo ir rašai atviro kodo programas. O jaigu eini ir girtokliauji - tai nustoji buti programmeriu, tampai alkoholiku, ir taip toliau. Tai laisvo laiko užimtumo klausimas. Alkoholikais tampa žmones - kuriems nieko neidomų, o programeriais tie, kuriems viska idomų. Čia sociologinis klausimas. Viskas labai paprastai, ko čia dar galvoti???
Daugelis žmoniu nuslista no gyvenimo kelio, nes nusivilia to gyvenimo, ir ne turi, ar nenori, kur prideti savo ranku. O daugeliui atviro kodo programeriams, nemokamas programų rašymas, yra gyvenimo budas, gyvenimo ideja. Tai buvo atsakymas į Xzas1 klausimą, kodel žmones nemokamai rašo programas. Kam klausineti po keletas kartu?

Neprisijungęs vvv2

  • Naujokas
  • *
  • Įrašai: 9
    • Žiūrėti profilį
Turiu klausimą
« Atsakymas #7 Įrašytas: 2010 m. Gruodžio 28 d. 09:49:45 »
dar pora legendų:

- LINUX palaiko ir finansuoja pats mikrosoftas, kad turėtų galimybę parodyti kaip blogai kitur...
- LINUX susidomi skurdžios valstybės kaip pigiu pakaitalu ir kažkiek paremia..


:)
(C) 2012 by "vvv2".

Neprisijungęs GODhack

  • Full Member
  • ***
  • Įrašai: 198
    • Žiūrėti profilį
Turiu klausimą
« Atsakymas #8 Įrašytas: 2010 m. Gruodžio 30 d. 12:25:13 »
Linux siek tiek remia microsoft, bet tik del to, kad butu pagerintas windows veikimas ant Linux virtualios masinos, ant Linux veiktu microsoft silverlight ir kiti paciam microsoftui naudingi dalykai butu ant Linux.
Net pats Microsoftas nenaudoja windowsu savo MSN tarnybai. :D

Valstybes kurios nenori svaistyt mokeciu moketoju pinigu visokiom licenzijom remia Linux ir pan iniciatyvas. Nesvarbu ar skurdzios ar ne.